Kodėl drėgmė yra elektrinio paspirtuko priešas numeris vienas
Elektriniai paspirtukai ir vanduo – tai tokia kombinacija, apie kurią gamintojai mieliau nekalbėtų, bet realybė tokia, kad dauguma žmonių savo paspirtukus naudoja kasdien, nepaisant oro sąlygų. Rytas prasideda su debesimis, bet tu vis tiek reikia pasiekti darbą. Arba tiesiog nepastebėjai, kad asfaltas dar drėgnas po nakties lietaus.
Problema ta, kad elektriniai paspirtukai iš esmės yra elektronikos prietaisai ant ratų. Viduje yra baterija, valdiklis, motorius, laidai ir daugybė jungčių – visa tai labai nemėgsta vandens. Drėgmė prasiskverbia į mikroschemų plokštes, sukelia koroziją, trumpuosius jungimus ir galiausiai – brangų remontą arba visišką gedimą.
Dar blogiau tai, kad gedimas dažnai neįvyksta iš karto. Vanduo patenka į vidų, išgaruoja, palieka mineralų nuosėdas, ir po kelių savaičių ar mėnesių paspirtukas tiesiog nustoja veikti. Tada sunku net suprasti, kas nutiko, nes paskutinis lietus buvo jau seniai.
Ką reiškia IP klasifikacija ir kodėl ji dažnai apgauna
Pirmiausia reikia suprasti tą paslaptingą IP numerį, kurį rašo gamintojai. IP reiškia Ingress Protection – apsaugos nuo išorinio poveikio lygis. Dažniausiai matysite žymėjimus kaip IP54, IP65 arba IP67.
Pirmasis skaičius nurodo apsaugą nuo kietų dalelių (dulkių), antrasis – nuo vandens. Štai ką tie skaičiai reiškia praktiškai:
- IP54 – apsauga nuo dulkių ir vandens purslų iš bet kurios pusės. Tai reiškia, kad galite važiuoti per nedidelę drėgmę, bet ne per liūtį.
- IP65 – apsauga nuo dulkių ir vandens srovių. Čia jau šiek tiek geriau, bet vis tiek ne vandeniui atsparus prietaisas.
- IP67 – apsauga nuo trumpalaikio panardinimo į vandenį iki 1 metro gylio. Tai jau rimtesnis lygis.
Bet čia prasideda gudrybė. Daugelis pigesnių paspirtukų turi IP54 arba net žemesnį reitingą, o gamintojai tai rašo smulkiu šriftu. Be to, IP testai atliekami naujam prietaisui – po metų naudojimo tarpeliai išsiplečia, guminiai sandarikliai sensta, ir faktinė apsauga būna žymiai mažesnė nei ant dėžutės.
Taigi net jei turite IP65 paspirtuką, tai nereiškia, kad galite drąsiai važiuoti per gilias balas ar liūtį. Tai tik reiškia, kad atsitiktinis vanduo neturėtų iš karto sugadinti prietaiso.
Praktiniai būdai apsaugoti paspirtuką nuo drėgmės
Gerai, teorija aišku. Dabar prie konkrečių dalykų, kuriuos galite padaryti šiandien, kad paspirtukas tarnautų ilgiau.
Hidrofobinis purškiklis – tai vienas paprasčiausių ir pigiausių sprendimų. Tokie purškikliai kaip WD-40 Specialist Water Resistant Silicone arba Scotchgard sukuria nematomą plėvelę ant paviršių, kuri atstumia vandenį. Svarbu purškti ne tik korpusą, bet ir jungtis, varžtų galvutes, jungties dangtelius. Šią procedūrą reikia kartoti kas 2-3 mėnesius, nes plėvelė nusitrinama.
Sandarinimas silikonu – šiek tiek daugiau darbo, bet efektyviau. Paimkite skaidrų sandarinimo silikoną ir užsandarinkite visas matomos jungtis, tarpus tarp korpuso dalių, vietas kur išeina laidai. Svarbu naudoti elektros prietaisams tinkamą silikoną, ne statybinį. Prieš tai gerai išvalykite paviršius – silikonas nesilaikys ant dulkėto ar riebaus paviršiaus.
Apsauginiai dangteliai jungčių angoms – įkrovimo lizdas yra viena labiausiai pažeidžiamų vietų. Daugelyje paspirtukų yra guminis dangtelis, bet jis dažnai praranda elastingumą ir nebeglaustai užsidaro. Galite nusipirkti universalius silikoninius dangtelius arba paprasčiausiai uždengti įkrovimo lizdą vandeniui atsparia juostele, kai nevažiuojate.
Ekrano apsauga – jei jūsų paspirtuke yra ekranas, jis taip pat pažeidžiamas. Specialios hidrofoninės ekrano plėvelės ne tik apsaugo nuo įbrėžimų, bet ir neleidžia vandeniui prasiskverbti pro ekrano kraštus.
Kaip elgtis, kai paspirtukas jau sušlapo
Nutiko tai, ko bijojote – patekote į liūtį arba pervažiavote per gilesnę balą nei tikėjotės. Ką daryti dabar?
Pirmiausia – neįjunkite paspirtuko, jei jis buvo išjungtas. Tai svarbiausia taisyklė. Vanduo pats savaime dažnai nesugadina elektronikos – sugadina elektros srovė, kuri teka per sudrėkusias dalis. Jei paspirtukas buvo veikiantis, kai sušlapo, išjunkite jį kuo greičiau.
Tada:
- Nuvalykite išorinę drėgmę sausu skudurėliu, ypač jungtis ir tarpus.
- Jei įmanoma, atidarykite baterijos skyrelį (jei tokia galimybė yra) ir patikrinkite, ar viduje nėra drėgmės.
- Padėkite paspirtuką šiltoje, gerai vėdinamoje vietoje – ne tiesioginiuose saulės spinduliuose, bet ten kur oras cirkuliuoja.
- Galite naudoti silicio gelio paketėlius (tuos, kurie būna naujų batų dėžutėse) – jie puikiai sugeria drėgmę. Sudėkite juos šalia paspirtuko arba į vietą, kur laikote prietaisą.
- Palaukite bent 24-48 valandas prieš vėl įjungdami.
Vienas mitas, kurį reikia išsklaidyti – ryžiai. Taip, girdėjote, kad telefonus deda į ryžius. Tai iš dalies veikia, bet ryžiai sugeria drėgmę lėčiau nei silicio gelis, o ryžių dulkės gali patekti į jungtis ir sukelti papildomų problemų. Geriau naudokite tikrus drėgmę sugeriančius paketėlius.
Laikymas ir priežiūra – tai, ką dauguma ignoruoja
Apsauga nuo drėgmės prasideda ne tada, kai lyja, o kaip laikote paspirtuką likusį laiką. Dauguma žmonių tiesiog paleidžia paspirtuką garaže ar lauke – ir tai yra klaida.
Temperatūrų svyravimai sukelia kondensatą. Kai šalta naktis keičiasi šiltu rytu, drėgmė iš oro kondensuojasi ant šaltų paviršių – taip pat ir paspirtuko viduje. Tai lėtas, bet nuolatinis drėgmės šaltinis, kuris ilgainiui sugadina elektroniką.
Idealiausia laikyti paspirtuką kambario temperatūroje – garaže, prieškambaryje arba sandėliuke, kuris nešąla. Jei tai neįmanoma, bent jau uždenkite paspirtuką vandeniui atsparia medžiaga, kuri taip pat leis orui cirkuliuoti – ne plastikiniu maišu, kuris sukuria šiltnamio efektą ir dar labiau skatina kondensatą.
Reguliari priežiūra taip pat svarbi. Kartą per mėnesį verta:
- Apžiūrėti visas jungtis ir patikrinti, ar nėra korozijos požymių (rudos ar žalsvos dėmės).
- Patikrinti guminius sandariklius – ar jie nesukietėję, neskilę.
- Nuvalyti paspirtuką drėgnu skudurėliu ir po to gerai išdžiovinti.
- Patikrinti, ar visi dangteliai ir jungčių apsaugos yra savo vietose.
Specialūs priedai, kurie tikrai padeda
Rinka siūlo nemažai priedų, skirtų būtent drėgmės apsaugai. Kai kurie iš jų tikrai veikia, kiti – tik rinkodaros triukas.
Vandeniui atsparūs gaubtai valdymo skydeliui – jei jūsų paspirtukas turi ekraną ar valdymo mygtukus ant vairo, galite rasti specialius silikoninius gaubtus, kurie apsaugo šią sritį. Tai ypač svarbu, nes valdymo skydelis dažnai turi daugiausia angų ir jungčių.
Apsauginiai purvo sparnai – standartiniai purvo sparnai ant paspirtukų dažnai yra per maži ir neapsaugo nuo vandens purslų iš šonų. Galite nusipirkti didesnius aftermarket purvo sparnus arba pasidaryti patys iš plastikinės lentelės. Tai labai sumažina vandens kiekį, kuris patenka ant paspirtuko apačios.
Baterijos skyrelio apsaugos dėklas – kai kurie gamintojai siūlo papildomus apsauginius dėklus baterijos skyreliui. Jei jūsų modeliui tokio nėra, galite naudoti universalius vandeniui atsparius dėklus ir pritaikyti juos.
Vandeniui atspari juosta (self-amalgamating tape) – tai specialios gumos juosta, kuri susilydo pati su savimi ir sukuria visiškai vandeniui nepralaidų sluoksnį. Puikiai tinka apvynioti kabelių jungtis ir vietas, kur laidai įeina į korpusą. Kainuoja nedaug, bet efektyvumas tikrai geras.
Kada reikia kreiptis į specialistą ir ko tikėtis
Kartais namų priemonių neužtenka. Jei paspirtukas jau sušlapo ir pradėjo elgtis keistai – neįsijungia, važiuoja trūkčiodamas, ekranas rodo klaidas – laikas kreiptis į servisą.
Svarbu žinoti, kad dauguma gamintojų garantija neapima vandens žalos, net jei paspirtukas turi IP54 reitingą. Garantija galioja tik tada, kai vanduo pateko dėl gamybos defekto, o ne dėl naudojimo sąlygų. Taigi servisas greičiausiai bus mokamas.
Vidutinė elektronikos valdiklio keitimo kaina – nuo 80 iki 200 eurų, priklausomai nuo modelio. Baterijos keitimas – nuo 100 iki 300 eurų. Jei gedimas rimtas ir apima kelis komponentus, remontas gali kainuoti daugiau nei naujas paspirtukas.
Todėl profilaktika visada apsimoka labiau nei gydymas. Hidrofobinis purškiklis kainuoja 10-15 eurų ir trunka ilgai – tai vienas geriausių investicijų į paspirtuko ilgaamžiškumą.
Jei vis dėlto nusprendžiate remontuoti, ieškokite specializuotų elektrinių paspirtukų servisų, o ne bendro profilio elektronikos remonto dirbtuvių. Specialistai, dirbantys su paspirtukais, žino dažniausiai pasitaikančias vandens žalos vietas ir greičiau diagnozuos problemą.
Gyvenimas su paspirtuku lietingoje šalyje – realios išvados
Lietuva nėra Viduržemio jūros klimato šalis. Čia lyja dažnai, rudenį ir pavasarį keliai būna drėgni beveik nuolat, o žiemą pridedamas dar ir sniegas bei druskos tirpalas ant asfalto. Druskos tirpalas, beje, yra dar pavojingesnis nei grynas vanduo – jis pagreitina koroziją kelis kartus.
Todėl realus požiūris toks: jei naudojate paspirtuką kasdien lietingoje aplinkoje, priimkite tai kaip faktą ir atitinkamai investuokite į apsaugą. Tai nėra vienkartinis darbas – tai nuolatinė priežiūra.
Geriausias scenarijus – pirkti paspirtuką su kuo aukštesniu IP reitingu nuo pat pradžių. IP65 ir aukščiau yra minimumas, jei planuojate naudoti lietingomis dienomis. Taip pat verta ieškoti modelių, kuriuose baterija yra aukščiau nuo žemės ir geriau apsaugota.
Jei jau turite paspirtuką su žemesniu reitingu, nenusiminkite – hidrofobinis purškiklis, sandarinimas ir tinkamas laikymas gali žymiai pailginti jo gyvenimą. Tik nereikia tikėtis stebuklų ir važiuoti per gilias balas tikintis, kad viskas bus gerai.
Galiausiai, svarbiausia taisyklė: geriau praleisti vieną dieną ir pavažiuoti viešuoju transportu per tikrą liūtį, nei po mėnesio mokėti 150 eurų už remontą. Paspirtukas yra patogumas, o ne įsipareigojimas važiuoti bet kokiu oru.
